Jis vadina mane mama

Buvo labai sunku objektyviai vertinti knygą, nes tai tikrai istorija, kai autorė pasakoja apie savo gyvenimą, dalinasi globėjos patirtimi. Tai galima apibendrinti taip: knyga parašyta labai sklandžiai, kalbos stilius labai geras, skaitėsi greitai; jeigu tai būtų autorės vaizduotės kūrinys, tai knygos vertinimas būtų vienoks, tikrai aukštesnis, bet vertinti gerai sunku, nes prasilenkia vertybės, moraliniai aspektai. 90 proc. pasisakė, kad taip negalima elgtis- pasiimti ir grąžinti vaiką kada tampa nepatogu, kada pavargsti, bet tuo pačiu nepaleisti, moralizuoti, auklėti ir visgi pipnai nepriimti į savo šeimą...Ar tai autorės problemos, ar visa tai tik apie Artūrą? Esminis klausimas liko neatsakytas, kodėl autorė parašė šią knygą???

Bandėm įvertinti kaip knygą, tai balas 7,3. Neblogai:)